2010 m. lapkričio 16 d., antradienis

Ar man dar liko?



S.Šaltenis: Ar man dar liko?
- Liko, liko! - lūpą kreivai sučiaupęs ir tvirtai dantis sukandęs atsiliepė G.Vagnorius.
Kiti linksmai šypsosi:
Pasakyki, Lietuva,
Ar tu mane dar myli?
O tujen vis kažkodėl tyli!..
- Na, vyrai, ar ne per daug aukštai užlipote? - susimąstė Stasiškis
- Išmanai demagogiją, žinai kelią, - nusišypso Vidžiūnas
- Jūs čia galite galvoti ką norite ir vaipytis kaip norite, bet aš tai „dielo“ davesiu iki galo – profesionaliai sužlugdysiu savo partijos vadovą. Itin svarbiu ir slaptų aukštesnių jėgų pavedimu lemiamu momentu, pačiame rinkimų įkarštyje, dingsiu iš V.Landsbergio prezidento rinkimų štabo vadovo pareigų ir taip sužlugdysiu šitą žmogų ir Lietuvos ateitį, - mąsto sau stikliniu veidu šmaikštuolis R.Pleikys, - mane palaikys abi jėgos. Už mano nugaros Maskva ir Wall Street'as, vadinasi, daug uždirbsiu, bus gerai man, vaikams ir žmonelei!
Dievo avinėlis Kubilius ir Kunevičienė patenkinti tokia būsima eiga nuo "OMON VON" iki "VON, LIETUVA, NESIMAIŠYK PO KOJOMIS! OIČIZNA MUMS DABAR RŪPI, NE ŽEMĖ TĖVYNĖ, MAITINANTI STORUS PILVUS, ANOT MAIRONIO".
Nemato šitie ponai, kad pavojuj Motina - Tėvynė, kad ateina audra iš pietų ir rytų, kad klesti Tėvynėje Valstybinė pedofilija. Dar vakar daugelis mes buvome komjaunuoliai ir klaupėmės CK sekretoriams, kaip dabar "Brazauskas House". Nebesklinda linksmos dainų dainelės aidų aidais, kaip "Atgimimo" sąjūdžio laikais. Dabar per kalnų kalnus, miškais ir laukais atžygiuoja neviltis ir valdžios vyrų kasdienės išdavystės. Nusispjaut mums ant Maironio, Gedimino ir Vilties Prezidento, kai kišenėj babkių vis daugėja ir daugėja, o Lietuva - Tėvynė vis nyksta ir nunyksta. Dabar mums tik "Oičizna" bekvepia, "Perestrojkos" vaikai išsigimę. Žinau, nesuprasit jūs mano minties, mano nuomonės piktos. Sieksit revašo ir galvosite, kaip čia ką dar išdurti, kas dar neišdurtas ir neišdurta. Va, tremtinė Birutė Teodora Visokavičienė – Poderytė visai rami. Ji juk ekonomistė, o ekonomika kartais būna ne mokslas, o gera apgaulė. Jaučiasi saugi šitoje kompanijoje docentė, nes jos vyras įtakingas ir solidus bankininkas, neleis nuskriausti niekad jos – tik Lietuvą. Ji ir socialdemokratė, ir Tėvynės Sąjungos(Lietuvos konservatoriai) ir Nuosaikieji konservatoriai kartu paėmus telpa vienoje asmenybėje, kai vyras toks galingas funkcionierius. Sovietiniu laikotarpiu jos funkcionierius vyras R. Visokavičius vadovavo Statybos bei Pramonės ir statybos bankams. Po nepriklausomybės paskelbimo vadovavo keliems komerciniams bankams, kurie pelningai bankrutavo: „Litimpeks“, Lietuvos akcinis inovacinis bei „Lituanus“ bankas. Bankai dar ne pabaiga, dar Lietuva gyva, dar prisimename Maironį:
"O jūs, kurie taip daug žadėjote
Ir norus skelbėte gražius,
Kur šventą ugnį tą padėjot
Ir tuos sumanymus plačius?"
Kodėl jūs šiandien LR Seime tokie išlepę ir apakę žiovaujat kvailai, kai nuo vergiško darbo išbalę miršta jūsų buvę draugai?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą